Pasaka iš didžiosios "U"

Šiaip esu beviltiškai pavargusi po mokslų ir didelio vakarėlio, bet norėčiau pasigirti koks vis dėlto mano mylimasis gimtasis Užupis gražus. O naktį ypatingai.
Ėjau štai namo ir negalėjau atsigėrėti: gelsva gatvės žibintų šviesa melsvame fone atrodo beprotiškai jaukiai ir, manau, galėčiau išsireikšti, draugiškai. O jei dar eini viršuje kalno, tolesni vaizdiniai keri. Tartum tu būtum laukiamas ir čia, ir visur. Tartum be tavęs pasaulis niekaip neapsieitų, ir, jog tavo šypsena gali pakeisti nežmoniškai daug. Tai žavu ir nuostabu, tartum pasaka. Drįstu teigti, jog šis žodis apibūdina viską be kitų pagalbos.
Ir visgi, kažkas keisto. Paprastai mėgstu viską kas patikrinta, sava ir įprasta. Tačiau šįvakar grįžusi namo vietoj raguolio pasiėmiau obuolį, vietoj šiltų šlepečių nusimoviau kojines, bei vietoj "Guns N' Roses" pasiklausiau "Fleet Foxes" ir jaučiuosi keistai, tačiau vis tiek puikiai. Atsipalaidavusi ir rami kaip neikuomet. Puiku, nes, man regis, tuoj užmigsiu. Labos!xx