tik kodėl aš nepasiduodu? aš sušalusi. aš kieta, nepajudinama, gal net kiek niūri.
taip kaip žiūriu į savo lakuotus nagus, tarp pirštų smilkstančią mėlyno label'io cigaretę, bei tos pat spalvos žiebtuvėlį. melancholiškai žavus vaizdinys. kiek nykus, gal ką atstumiantis. tačiau šią akimirką aš juo mėgaujuosi.
manau, jog iš tiesų galėčiau atrasti visur tiek pat ir visos likusios spalvų paletės, tačiau, kaip sakoma, matau tik tai, ką noriu. manęs nedomina geltona ir ruda. paprasčiausiai šios spalvos dabar nejaudina.
tai štai tokie nihilistiški mano jausmai rudeniui.
bet net ir tas pesimizmas nestabdo kažkokios kaip niekad tvirtos stiprybės manyje, kurią atradau tik paskutinįjį vasaros mėnesį. ir jos priežastis yra pakankamai neapibrėžta, tačiau mano pasąmonėje, regis, labai aiški, kaip ir pasaulio pabaiga. o aš skendėju šitame materialiame gėryje (arba ne) ir gaudau tik šios akimirkos malonybine forma išrašytus žodžius kaip juoką kino juostelėje ar muzikines pauzes Čaikovskio kūrinyje.
taip kaip žiūriu į savo lakuotus nagus, tarp pirštų smilkstančią mėlyno label'io cigaretę, bei tos pat spalvos žiebtuvėlį. melancholiškai žavus vaizdinys. kiek nykus, gal ką atstumiantis. tačiau šią akimirką aš juo mėgaujuosi.
manau, jog iš tiesų galėčiau atrasti visur tiek pat ir visos likusios spalvų paletės, tačiau, kaip sakoma, matau tik tai, ką noriu. manęs nedomina geltona ir ruda. paprasčiausiai šios spalvos dabar nejaudina.
tai štai tokie nihilistiški mano jausmai rudeniui.
bet net ir tas pesimizmas nestabdo kažkokios kaip niekad tvirtos stiprybės manyje, kurią atradau tik paskutinįjį vasaros mėnesį. ir jos priežastis yra pakankamai neapibrėžta, tačiau mano pasąmonėje, regis, labai aiški, kaip ir pasaulio pabaiga. o aš skendėju šitame materialiame gėryje (arba ne) ir gaudau tik šios akimirkos malonybine forma išrašytus žodžius kaip juoką kino juostelėje ar muzikines pauzes Čaikovskio kūrinyje.
