2013 m. vasario 11 d., pirmadienis

Amžino įšalo aš

Taigi, po žiemos speigų aš buvau šilta. Raudonas nagų lakas, geltonas camelis ir aš dressed all in maroon.
Tačiau, nemalonumo dėlei, tas šaltis manyje buvo pernelyg įsišaknijęs. Dabar aš išvis be dūmų ir lėtai tirpstu tikrovės šaltyje.
Do I give a shit on these days at all? Pasimečiau. Galbūt, tiesiog, tas mėnuo be tavęs, be svaigulio, mane paruošė užmarščiai. Juk, viskas turi savo ritmą.
After a huge explode there is such a long silence pause.

2013 m. vasario 3 d., sekmadienis

Alcoholic Logic


Aš niekur. Aš tyloje. Begalinėj užmaršty.
Palikau viską, visus. Įsibėgėjau savęs kelyje.
Nutirpo mano kūnas. Nutirpo mano skausmas. Tačiau ne tiek fizinis, kankinantis mano riešus ir dilbius, o moralinis, suteiktas tavo netikros būties. Įrėžtas mano širdyje ir perkeltas ant rankų. Sutvirtintas tavo atsisveikinimo tokio šalto.
Gal gali pasirodyti? Įtikinti mane, jog tai buvo tikra, jog tikras tu. Lygiai kiek esu tikra pati?
Tu - ilgesys mano trijų procentų spirito koncentracijos kraujyje. Teki kaip srauni Nilo upė, negailestingai užliejanti visus Egipto krantus, kartu pasiglemžianti mano laisvės tvirtovę.