Aš niekur. Aš tyloje. Begalinėj užmaršty.
Palikau viską, visus. Įsibėgėjau savęs kelyje.
Nutirpo mano kūnas. Nutirpo mano skausmas. Tačiau ne tiek fizinis, kankinantis mano riešus ir dilbius, o moralinis, suteiktas tavo netikros būties. Įrėžtas mano širdyje ir perkeltas ant rankų. Sutvirtintas tavo atsisveikinimo tokio šalto.
Gal gali pasirodyti? Įtikinti mane, jog tai buvo tikra, jog tikras tu. Lygiai kiek esu tikra pati?
Tu - ilgesys mano trijų procentų spirito koncentracijos kraujyje. Teki kaip srauni Nilo upė, negailestingai užliejanti visus Egipto krantus, kartu pasiglemžianti mano laisvės tvirtovę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą