"naive" - sakė Pritchardas

tikrai neįtikėtina koks naivus yra įsimylėjęs žmogus.
tokie pažeidžiami, atvirom širdim, tartum pūliuojančiom žaizdom, liejantys širdį kiekvienam prašalaičiui..
kvailiai, kurių dera gailėti - palaidoti gyvi su visu savo orumu, suryti negailestingo likimo jėgos.
ir to žavesys slypi laikinume, o komedija - tikėjime amžinumu, aplamai, - tikėjime (meile).
[tylus kikenimas]

cacatum non est pictum

ir apie ką rašyti ketvirtą ryto prisėdus prie savo laptop'o, kankinamai nemigos ir priklausomybės gašliems serialams? turtūt vėl teks malonė mėgint vystyt mintis, padedamai mėtų arbatos ir katinuko lopšinės. (orginalumas - mano stiprybė)
man atsibodo abejoti ir uždavinėti sau nevykusius retorinius klausimus.
bet kaip aš be jų?
tikriausiai pabodau pati sau ir pabodo savas gyvenimas. ir toliau nieko nedarau, tik kybau kažkur tarp žemės ir dangaus..
kur mano kelias? ir kas mane tenai nuves? tik aš, ir tik pati.  viena sau įdomi, patikima, teisi.
pamelavau.
teisi

as tada dfg

Jonny Cash - Hurt

replay, replay, replay...
  - Atsiprašau, gal turit cigaretę? - Kranksiu kaip varna ant upės akmenų laukianti iš vandens atsakymų.
  - Ššš, tyliau! - Paliepiu savo minčių bardakui. - Aš laukiu nušvitimo!

backspace

birželio dvidešimt septinta. ir ką aš veikiu?
1.   plaunu smegenis prie kompiuterio ekrano žaisdama video žaidimus,
2.   bandau sustabdyti nesuvokiamai greitai bėgantį laiką nuotraukų kadrais,
3.   bėgioju su savo naujais kedais miesto  paupiais rinkdama juoko nuotrupas
4.   ir sėdžiu iš nuovargio sustingusiu kūnu ant kietos "numeris keturiolika" kėdės, laukdama saulės patekėjimo, su viltimi, kad po to jau pavyks užmigti..
jau baigiasi antra savaitė laisvės ir aš nieko doro nepadariau.
nesukūriau eilėraščio
nenutapiau paveikslo
ne...
velniop!
sukūriau draugystę
sukūriau ekstazę

 sukūriau naujienas
sukūriau žvilgsnius
sukūriau turtus

l'amour pour lust

aš įsimylėjau. pamilau. iškvaišau.
tik ką aš taip myliu? gal patį meilės troškimą? gal pavasario žalumą, išsiduodančią ne tik spalvomis, bet ir sodriausiu žemės ir žiedų kvapu, o gal prisiminimus? nostalgiją? tą keistą bičą, kurį aš mačiau tik keletą kartų, o jis taip gražiai šypsos? bet, jo mergaitės, gal, ne..?
man taip (o Dieve, kaiiip!!!) man patinka ta likimo ironija! ir kaip nebūtų keista, mano meilė jai, taipogi, labai ironiška.
meilė meilė meilė meilė meilė
gana panašus žodis į "melas", tartum lygiai tas pats, tik  mot. ir vyr. giminių skirtumas.
tik kurį pasirinkti? kuriuo patikėti?
eilinįsyk vidinis kivirčas, eilinė dilema ir mano nuleistos rankos. tinginystė bandant bet ką išsiaiškinti,
bet gal ir nereikia.. kartais geriau nežinoti