backspace

birželio dvidešimt septinta. ir ką aš veikiu?
1.   plaunu smegenis prie kompiuterio ekrano žaisdama video žaidimus,
2.   bandau sustabdyti nesuvokiamai greitai bėgantį laiką nuotraukų kadrais,
3.   bėgioju su savo naujais kedais miesto  paupiais rinkdama juoko nuotrupas
4.   ir sėdžiu iš nuovargio sustingusiu kūnu ant kietos "numeris keturiolika" kėdės, laukdama saulės patekėjimo, su viltimi, kad po to jau pavyks užmigti..
jau baigiasi antra savaitė laisvės ir aš nieko doro nepadariau.
nesukūriau eilėraščio
nenutapiau paveikslo
ne...
velniop!
sukūriau draugystę
sukūriau ekstazę

 sukūriau naujienas
sukūriau žvilgsnius
sukūriau turtus

l'amour pour lust

aš įsimylėjau. pamilau. iškvaišau.
tik ką aš taip myliu? gal patį meilės troškimą? gal pavasario žalumą, išsiduodančią ne tik spalvomis, bet ir sodriausiu žemės ir žiedų kvapu, o gal prisiminimus? nostalgiją? tą keistą bičą, kurį aš mačiau tik keletą kartų, o jis taip gražiai šypsos? bet, jo mergaitės, gal, ne..?
man taip (o Dieve, kaiiip!!!) man patinka ta likimo ironija! ir kaip nebūtų keista, mano meilė jai, taipogi, labai ironiška.
meilė meilė meilė meilė meilė
gana panašus žodis į "melas", tartum lygiai tas pats, tik  mot. ir vyr. giminių skirtumas.
tik kurį pasirinkti? kuriuo patikėti?
eilinįsyk vidinis kivirčas, eilinė dilema ir mano nuleistos rankos. tinginystė bandant bet ką išsiaiškinti,
bet gal ir nereikia.. kartais geriau nežinoti

Epitetai

Apsivilkusi vakarine suknele, mėlynam žibuoklių fõne,
grėbiu pilkus lapus krūvon, apnuogindama žemę, nubertą kruvinom putìnų uogom.

aukštai aukštai virš mėlyno dangaus

Visi mane paliko. Aš pati sau dalinu tylų interviu.
Esu žvaigždė iš filmo "Kuo svajoji būt?"
Šviečiu taip ryškiai, tik nieks nepakelia į mane akių.

liūdėk save

 vakar mačiau drugelį. švietė saulė. buvo +20
šiandien irgi švietė saulė, regis. lygtais buvo +20, bet drugelių nemačiau.
dienos šviesios, paukščiai gieda, medžiai krauna pumpurus.
o kas man? stoviu saulėj ir verkiu.
tokia piktoka ant pačios savęs jaunutė moteris.
dabar kažkaip lyg ir noris išdėt savo bjaurias, kankinančias mintis ir kartu noris išvengt visko apie tai. tikriausiai, anksčiau ar vėliau, mano status quo virs ašarom. veiksniai kaip liūdno Šapro virvė ir eiliniai ginčai su mama arba eilinis pms mane skatina drebėt. dėl ateities. kas bus toliau, - mąstau ir kankinuos.
atrodo, pavargau lakstyti nuo savo pačios minčių. atsibodo man ta laimė, jei tai ji. man jinai tuščia atrodo. tokia bedvasė, neverta, lyg neišauginsianti ji nieko. man, tai, net liūdėt patinka, nors truput. liūdesy kažkas ateina, nes jame tu vienas ir tada atrandi savy kažką. tikrus draugus ir tikrą veidą savo. ir kuo labiau liūdi, tau tuo labiau smagiau, nes tada tu atrandi.. save.