2013 m. vasario 3 d., sekmadienis

Alcoholic Logic


Aš niekur. Aš tyloje. Begalinėj užmaršty.
Palikau viską, visus. Įsibėgėjau savęs kelyje.
Nutirpo mano kūnas. Nutirpo mano skausmas. Tačiau ne tiek fizinis, kankinantis mano riešus ir dilbius, o moralinis, suteiktas tavo netikros būties. Įrėžtas mano širdyje ir perkeltas ant rankų. Sutvirtintas tavo atsisveikinimo tokio šalto.
Gal gali pasirodyti? Įtikinti mane, jog tai buvo tikra, jog tikras tu. Lygiai kiek esu tikra pati?
Tu - ilgesys mano trijų procentų spirito koncentracijos kraujyje. Teki kaip srauni Nilo upė, negailestingai užliejanti visus Egipto krantus, kartu pasiglemžianti mano laisvės tvirtovę.

2013 m. sausio 27 d., sekmadienis

esė vasaroms


aš vasara.
pamažu grįžtu.
kavos paviršių dengia plakta grietinėlė ir tartum švelniai gula ant manųjų dienų.
tamsūs akiniai dengia mano šaltas akis ir juodas blakstienas. kaštoniniai plaukai dega saulėje, net vėjas jų neplaiksto. pirmąkart nuoširdžiai nusijuokiu.
kur tu? tartum šalia, bet pabėgai. sustok, sugrįžk. čia gėlės, - manyje. tuščia buvo tik viena - pilnatvė.
sugrįžti, jaučiu. supink man kaspiną draugystei. ir mes nedingsime bedugnėj.

2013 m. sausio 20 d., sekmadienis

Bepradis trečiojo laipsnio nihilizmas

Pasiilgau savo protingų žodžių lygiai kaip savo gyvenimo bei savo jausmų.
Viskas išnyko.
Tartum visos istorijos pasibaigė ir manęs pačios jau nebėra. Žmonių nėra. Yra tik nebūtis.
Nežinau, ar dienos, kurios praėjo, iš tikrųjų buvo.
Ir jomis aš skęstu šiame liūdesio persmelktame nihilizme. Ir nebetikiu niekuo, apart mirtim.

2013 m. sausio 1 d., antradienis

Expecto Patronum


Danguj žybsi šviesos, girdisi piromaniški sprogimai ir aš, ką bepadarysi, rūkau.
Šiandien aš Effy Stonem, arba Charlie Atskalūnas, arba tiesiog aš, tyliai stebinti savo aplinką, kad ir kokią nesava ji būtų.
Prisimenu dvyliktuosius ir suprantu, jog šiemet nieko nepraradau. Na, apart savo jausmų. Gerai. Man nieks nebepajėgs sudaužyti širdies, nes aš, paprasčiausiai, jos neturiu.
Svarstau, kas bus 2 nulis trylika. Svarstau, kaip tai bus.
Ir tie metai bus. Bus keturi sezonai, 12 mėnesių, 52 savaitės ir 365 dienos. Ir aš būsiu. Neturiu nieko prarasti, beveik. Neturiu  nieko, beveik. Tik aplinką, tą savą arba ne.

2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis

mano kalnams dainuoki lopšinę

nėra nei blogo, nei gero. nėra nei liūdesio, nei džiaugsmo. nėra nei neapykantos, nei meilės. nėra nei tuštybės, nėra nei pilnatvės, nėra nei pragaro, nei rojaus. nėra tikrovės, nėra iliuzijų. nėra nei demonų, nėra nei angelų. nėra nei jūsų, nėra nei mūsų. nėra nei tavęs, nei manęs. nieko nėra. visko nėra. nėra prasmės, nėra tikslo. nėra paguodos, nėra abejingumo. nėra. ir tai neturi skambėti pesimistiškai, ir neturi skambėti piktai. tai tiesiog šitaip. tiesiog ramybė.