And Why I ? You I Never Know

http://www.youtube.com/watch?v=aXAuxxxFGGE&feature=related
uuh, i love you so and why i love you i never know
ir kad ir kaip, nepaneigiama tiesa. ir nežinau, nenorit, neskaitykit. šitas įrašas bus pilnas skausmo ir liūdesio, galbūt net pykčio ar kokio nors dar negražaus jausmo. ir jis bus apie meilę. nes žinau, jog labai daug pasaulyje žmonių, kurie nemėgsta tokių besiseilėjimų. tačiau, kaip čia mieliau išsireiškus, man nusispjaut, nes manau, jog meilė, kad ir kaip skaudinanti, yra gražiausias dalykas pasaulyje. rašau taip kaip yra, niekuomet nesistengsiu įtikti ir nelaižysiu jums padų. būsiu kuo noriu būti. būsiu savimi.
pradedu keiktis. klausykit ir išgirsit, jog blogiausias jausmas pasaulyje yra kai tu kažką saugai, kažkuo rūpiniesi, kažkam linki pačio geriausio, gyveni dėl kažko ir aukojiesi, ir ateina momentas kai supranti, jog tam nesvarbu. nusispjauna taip kaip aš nusispjaunu į tai ką jūs norite girdėti, nes tiesa yra ta, jog niekas nevyksta taip kaip norime. niekas nemyli mūsų kaip mes juos mylime, ar bent jau man taip atrodo. jeigu realizuoji, jog kažkas tą jausmą perteikia kažkam visai kitam, supranti, jog ne viskas turi atsaką ir bumerangas ne visuomet grįžta. aš pikta, įskaudinta, aš jaučiuosi pasimetus. aš užsiknisusi ir aš praradusi viltį. aš išsigandusi. ir aš nežinau. bet vis dėlto jaučiuosi dėkinga. prisimenu, kol kas aš tik prisimenu. viską. kvapus, žodžius, žmones, jausmus. šiuo metu aš tik girdžiu. dainą. I LOVE U SO. o gal irgi tik prisimenu?
aš netelpu į rėmus. aš verkiu. stengiuosi išlieti savo emocijas, bet vargu ar pavyksta. aš tik kvailas vaikas. žaidžiantis, ar užsigaunantis kelį, besiklausantis pasakos ar lopšinės, besijuokiantis ir nesuprantantis.
aš nesuprantu. aš negaliu suprasti. matyt, ne laikas. o aš neskubinsiu nieko. viskas įvyks savaime ir įvyks kaip turi įvykti. ir viskas bus gerai. tikiu tuo, nes noriu, bet na, kaip sakiau...
ir, beje, jei norite žinoti, visa ši ilga, labai neapsakoma nesąmonė telpa viename žodyje. gal spėsite kokiame?
http://data.whicdn.com/images/19769875/tumblr_lwi1ixz1rb1qbpwzeo1_500_large.jpg

flying on

ir dabar aš norėčiau pabėgti. kur nors toli. bėgčiau, juokčiausi ir visai negalvočiau. žiūrėčiau prieš akis ir matyčiau vien tik grožį. būčiau lengva. virsčiau debesimi ar žiedadulke. aš kilčiau, nesileisčiau. aš klausyčiausi saulės ir mėnulio, dainuočiau vanilinių ledų saldumą ir pieščiau gaivų kalnų orą. aš mylėčiau ir nebijočiau, aš švytėčiau ir būčiau nuoga.
aš būčiau vienaragis

Will You Take Me To The Mountains?

to the valleys? to the forests? to the deserts? to the rivers? to the cities? to the clouds? to the moon? to the stars? to the future? to the love? to you?
take me because i'll never let you go away. will you?

In The

Ir aš taip rudeniškai užmiegu...
Girdžiu muziką. Užmerkiu akis. Gliliai įkvėpiu ir užuodžiu švelnų smilkalų kvapą. Taip jauku.
Tartum viskas aplink kviečia sapnuoti stebuklus. Sapnuosiu. Sapnuosiu vienaragius, kalnų orą ir juoką.
Labanakt

Pasaka iš didžiosios "U"

Šiaip esu beviltiškai pavargusi po mokslų ir didelio vakarėlio, bet norėčiau pasigirti koks vis dėlto mano mylimasis gimtasis Užupis gražus. O naktį ypatingai.
Ėjau štai namo ir negalėjau atsigėrėti: gelsva gatvės žibintų šviesa melsvame fone atrodo beprotiškai jaukiai ir, manau, galėčiau išsireikšti, draugiškai. O jei dar eini viršuje kalno, tolesni vaizdiniai keri. Tartum tu būtum laukiamas ir čia, ir visur. Tartum be tavęs pasaulis niekaip neapsieitų, ir, jog tavo šypsena gali pakeisti nežmoniškai daug. Tai žavu ir nuostabu, tartum pasaka. Drįstu teigti, jog šis žodis apibūdina viską be kitų pagalbos.
Ir visgi, kažkas keisto. Paprastai mėgstu viską kas patikrinta, sava ir įprasta. Tačiau šįvakar grįžusi namo vietoj raguolio pasiėmiau obuolį, vietoj šiltų šlepečių nusimoviau kojines, bei vietoj "Guns N' Roses" pasiklausiau "Fleet Foxes" ir jaučiuosi keistai, tačiau vis tiek puikiai. Atsipalaidavusi ir rami kaip neikuomet. Puiku, nes, man regis, tuoj užmigsiu. Labos!xx